zenklas 2015 04 13 SRF logo RGB pagrindinis 01 261x195 kkz mainuz PD Tamo1 Darzelisa Juodaičių

Veiklos kokybės įsivertinimas

2021 m. gimnazijoje buvo vykdomas 2 srities „Ugdymas(is) ir mokinių patirtys“ 2.1 temos „Ugdymosi planavimas“ rodiklio 2.1.3. „Orientavimasis į mokinių poreikius“ ir  4 srities „Lyderystė ir vadyba“ 4.2. temos „Mokymasis ir veikimas komandomis“ rodiklio 4.2.2. „Bendradarbiavimas su tėvais“ giluminis veiklos kokybės įsivertinimas.

            Giluminiam veiklos kokybės įsivertinimui atlikti sudarytos darbo grupės vadovaujantis gimnazijos direktoriaus „DĖL GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS  TEMINIO ĮSIVERTINIMO“, 2020 m. gruodžio 31 d. Nr. VK – 367.

           

Vertinimo sritis:

2 sritis „Ugdymas(is) ir mokinių patirtys“

Tema – 2.1. Ugdymosi planavimas

Rodiklis 2.1.3. „Orientavimasis į mokinių poreikius“.

Vertinant gimnazijos veiklą pagal rodiklį rodiklio ,,Orientavimasis į mokinių poreikius‘‘, buvo pateiktos IQES Online anketos mokytojams ir mokiniams. Į anketų klausimus atsakė 81 proc. mokytojų, 86,3 proc. 5-8 bei I-IVG  klasių mokinių. Įvyko pokalbiai su direktoriaus pavaduotojais ugdymui, metodinių grupių pirmininkais, klasių bei neformaliojo ugdymo būrelių vadovais. Analizuoti mokyklos dokumentai: gimnazijos ugdymo planas 2020–2021 m. m., mėnesio renginių planai, metodinių grupių veiklos planai ir protokolai, pamokų stebėjimo protokolai.

Poreikių pažinimas

Išanalizavus anketas, paaiškėjo, kad gimnazijoje sistemingai analizuojami mokinių ugdymosi poreikiai. Atliekami tyrimai, diagnostinio vertinimo rezultatai sudaro galimybę laiku atpažinti individualius ugdymosi poreikius, polinkius bei galimybes. 96 proc. apklausoje dalyvavusių mokytojų sutinka, kad gimnazijoje yra visai gimnazijos bendruomenei aiški, gerai suderinta paramos ir pagalbos teikimo mokiniams sistema.

91 proc. mokytojų teigia, kad gimnazijoje planuojant visų ir kiekvieno mokinio ugdymą (dalykų ir neformaliojo ugdymo veiklų pasiūlą, mokymosi veiklų diferencijavimą ir (ar) individualizavimą), atsižvelgiama į tyrimų (diagnostinio vertinimo) rezultatus. Turi patikimų duomenų apie savo mokinių ugdymosi poreikius 91% mokytojų. Planuodami pamokas, visi mokytojai atsižvelgia į mokinių ugdymosi poreikius. Mokytojai gerai žino, kas mokiniams sekasi – teigia 94 proc. mokinių. 90 proc. mokinių sako, kad gimnazijoje jiems sudarytos tinkamos galimybės išmokti tai, ko jiems reikia. 96% mokytojų mano žinantys, kokios pažangos turi pasiekti mokiniai. 75 proc. mokinių teigia, kad  su mokytojais aptaria savo mokymosi rezultatus ir žino, ką jie moka gerai, kur padarė pažangą ir kur reikėtų pasitempti.

Mokytojai mano, kad sudaryta pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių ir neformaliojo švietimo veiklų pasiūla tenkina apie 80 proc. mokinių poreikius. Mokinių atsakymai panašūs – pasiūla tenkina apie 75 proc. 60 proc. mokinių dalyvauja konsultacijose, 49 proc. – būreliuose, 35 proc. – pasirenkamuosiuose dalykuose, 7 proc. –  Dienos centre.

Daugiau kaip pusės pamokų metu (apie 62 proc.) individualizuojama ir diferencijuojama veikla, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio amžių, poreikius, galimybes, mokymosi stilius.  91 proc. mokytojų pamokoms  parengia įvairių lygių užduotis skirtingų gebėjimų mokiniams. Mokiniai per pamoką gali pasirinkti, kiek jie sugebės išmokti – teigia 60% apklausoje dalyvavusių mokinių. 56% mokinių sako, jog  gali pasirinkti įvairaus sunkumo užduotis. Mokytojai parenka užduotis pagal  jų mokymosi rezultatus ir lygį. Taip sako apie 70 proc. 5-8 bei I-IVG klasių mokinių  81 proc. mokinių sako, kad mokymosi tempas yra normalus, todėl jie spėja atlikti užduotis.

Iš interviu su gimnazijos vadovais: apie 53 proc. stebėtų pamokų metu  individualizuojama ir diferencijuojama veikla, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio amžių, poreikius, galimybes, mokymosi stilių. Atsižvelgiant į mokinių poreikius, gimnazijos mokiniams siūlomi pasirenkamieji dalykai (5),  dalykų  moduliai (10), neformaliojo ugdymo užsiėmimai (19). Konsultacijos skiriamos pagal poreikį ir turimas lėšas.

Pagalba mokiniui

Gimnazijoje aiškiai susitarta dėl paramos ar pagalbos teikimo mokiniams tvarkos. Teikdama pagalbą, gimnazija bendradarbiauja su visomis reikalingomis specializuotomis institucijomis. Apie 96 proc. apklausoje dalyvavusių dalykų mokytojų, klasės auklėtojų, gimnazijos Vaiko gerovės komisijos narių, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklos vadovų laikosi šiame dokumente nurodytų susitarimų. Atsižvelgiant į mokinių poreikius, organizuojamos konsultacijos 5–12 klasių mokiniams.

Gimnazijos mokytojai mano, kad tinkamos ir laiku suteiktos pagalbos, sprendžiant psichologines, socialines problemas, sulaukia apie 65 proc. proc. mokinių. 90 proc. apklausoje dalyvavusių 5-8 bei IG-IVG klasių mokinių teigia, kad, kai jie kokiu nors klausimu kreipiasi į mokytojus, šie dėmesingai išklauso, padeda, papildomai paaiškina tiems mokiniams, kuriems sunkiau sekasi mokytis. 76 proc. mokinių teigia, kad gimnazija tinkamai ir laiku suteikia pagalbą, sprendžiant psichologines ir socialines problemas. Gimnazijos mokytojai visuomet padeda mokiniui, kuris turi problemų, rūpesčių (pvz. namie, su bendraamžiais ir pan.) – taip mano 81% mokinių. Jie mano, jog turėdami problemų (namie, su bendraamžiais ir pan.), kreiptųsi pagalbos – į klasės auklėtoją (58 proc.), gimnazijos socialinį pedagogą (48 proc.), gimnazijos direktorių arba pavaduotoją (40 proc.). Teikiant pagalbą, užtikrinamas asmeninės informacijos konfidencialumas. Taip teigia apie 91 proc. apklaustųjų mokytojų. Jei kreipčiausi į socialinį pedagogą, nebijočiau, kad apie tai žinotų kiti mokiniai –  sako 40% mokinių.

Iš interviu su socialine pedagoge: socialinę pagalbą gauna visi mokiniai ir ugdytiniai.  Dėl to, kad neturime psichologo, tenka  kreiptis pagalbos į PPT psichologę.  Psichologinė pagalba suteikiama tik ekstra  atvejais, ji  užtrunka. Teikdama pagalbą, gimnazija bendradarbiauja su visomis reikalingomis specializuotomis institucijomis: Jurbarko Pedagogine psichologine tarnyba,  Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Socialinės paramos skyriumi, Jurbarko ŠC, Veliuonos seniūnija, psichologo pagalba teikiama bendraujant su  ,,Anima psichologija“ . Mokiniai kreipiasi pagalbos 2-3 kartus per savaitę.

Gabumų ir talentų ugdymas

Gimnazijoje sukurta gabių ir talentingų mokinių ugdymo programa (sistema). Beveik visi (90 proc.) mokytojai laiku pastebi ir tinkamai ugdo kiekvieno mokinio gabumus bei talentus. 

Ugdydami gabius mokinius, gimnazijos mokytojai bendradarbiauja su kitomis institucijomis, socialiniais partneriais, neformaliojo švietimo mokytojais. Taip teigia 87 proc. apklaustųjų.  Tai Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla, jaunųjų matematikų mokykla, Lietuvos aukštosios mokyklos, Sporto mokykla, ,,Digi klasė“, matematikos akademija.

Ypatingų, bendraamžių lygį pranokstančių gabumų turintiems mokiniams kuriami specialūs ugdymosi iššūkiai ir ugdymo būdai: renginiai, konkursai, olimpiados, moduliai. Gabiems mokiniams kuriami specialūs ugdymosi iššūkiai ir ugdymo būdai.

62 proc. pamokų gabiems mokiniams skiriamos diferencijuotos užduotys, lavinančios aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. 75 proc. mokinių teigia, kad mokytojai domisi jų gebėjimais, palaiko siekius, pastebėję mokinių gabumus, padeda juos tobulinti. Gabesni klasės mokiniai, kurie per pamoką greitai atlieka užduotis, gauna papildomų užduočių – taip sako 84 proc. mokinių.

87% mokytojų sako, kad dalykų turinį aktualizuoja ne gimnazijoje vedamomis edukacijomis. Pamokų metu mokiniai kartais išvyksta mokytis kitur: į muziejus, gamtą, kitas įstaigas ir panašiai –  teigia  77 proc. mokinių.

Specialūs ugdymosi iššūkiai ir ugdymo būdai kuriami ypatingų, bendraamžių gabumų turintiems mokiniams: konkursai ir olimpiados – 87 proc., varžybos –  70 proc., moduliai – 52 proc.

77 proc. mokinių dalyvauja moduliuose, 77 proc. yra dalyvavę renginiuose kaip dalyviai, 70% mokinių yra dalyvavę konkursuose ir varžybose, 58  proc. –  olimpiadose.

   Išanalizavus šį rodiklį nustatytos tokios stipriosios pusės:

  1. Mokiniams siūlomi pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai tenkina mokinių poreikius.
  2. Mokiniams teikiama daug konsultacijų, kurios taip pat tenkina mokinių poreikius.
  3. Mokytojai pamokose stengiasi parengti įvairaus sudėtingumo užduotis, kurias mokiniai galėtų rinktis pagal gebėjimus.
  4. Gimnazijoje aiškiai susitarta dėl paramos ar pagalbos teikimo mokiniams tvarkos.
  5. Ugdydami gabius mokinius mokytojai bendradarbiauja su kitomis institucijomis, kurių veikla yra nukreipta gabių vaikų ugdymui.
  6. Gabiems mokiniams pamokų metu pateikiamos papildomos aukštesniuosius gebėjimus lavinančios užduotys.

            Pateikiamos tokios rekomendacijos:

  1. Skatinti mokytojus bendradarbiauti su kitomis Jurbarko rajono, Lietuvos ir užsienio institucijomis, socialiniais partneriais, neformaliojo švietimo mokytojais gabių mokinių lavinimo tobulinimui.
  2. Nuolat informuoti mokinius apie galimybes gauti atitinkamą pagalbą kilus sunkumams ir skatinti kreiptis į savo auklėtoją, socialinį pedagogą, mokytojus, administraciją. Teikiant pagalbą, užtikrinti anonimiškumą.
  3. Organizuoti mokinių (pvz., klasių atstovų) susitikimus su  gimnazijos administracija (direktoriumi, pavaduotojais), taikant įvairias formas (pvz., susitikimas prie apvalaus stalo, klasių valandėlėse, „Direktoriaus pamoka“), kad būtų galima  aptarti esamą situaciją, teikti pasiūlymus ir pan.
  4. Metodinėse grupėse aptarti ir sudaryti edukacijų už gimnazijos ribų sąrašą tarpdalykinės integracijos pagrindu.
  5. Skatinti visus mokytojus laikytis susitarimų dėl ugdymo medžiagos diferencijavimo, kad mokiniai turėtų galimybę išsirinkti atitinkamo sunkumo užduotį.
  6. Skatinti gabius mokinius dalyvauti olimpiadose, konkursuose. Esant galimybei, skirti papildomų valandų gabiems mokiniams ugdytis po pamokų.
  7. Mokinių pageidavimai:
  8. Organizuoti paskaitas ir pokalbius mokiniams psichologinėmis, socialinėmis temomis  ir patarti, kur kreiptis, jei iškyla problema.
  9. Skirti didesnį dėmesį neformalaus ugdymo įvairovei. Esant galimybei, didinti sporto ir menų būrelių pasirinkimą – krepšinio, tinklinio, futbolo, grojimo, muzikos, dainavimo, šokių, dailės.

 

4 sritis „Lyderystė ir vadyba“

Tema 4.2. „Mokymasis ir veikimas komandomis“

Rodiklis 4.2.2. „Bendradarbiavimas su tėvais“ .

Vertinant gimnazijos veiklą pagal rodiklį „Bendradarbiavimas su tėvais“ buvo kalbėtasi su gimnazijos administracija, analizuoti gimnazijos Tėvų komiteto veiklos dokumentai, pateiktos IQES online anketos mokytojams, klasių vadovams ir tėvams (tiesioginė internetinė apklausa). Į anketų klausimus atsakė 59,3 % mokytojų, 64,3 % klasių vadovų ir 96 %  mokinių tėvų.

Pažinimas ir sąveika

Beveik visi mūsų gimnazijos mokytojai ir klasių auklėtojai teikia informaciją tėvams apie vaikų mokymąsi, elgesį, esant reikalui, organizuoja tėvų ir mokytojų susitikimus ugdymo(si) ir drausmės klausimais. Tam pritaria ir tėvai. Visi tėvai teigia, kad gaunama informacija apie jų vaiko ugdymosi pasiekimus ir problemas yra savalaikė ir naudinga. Dauguma (94%) mokytojų bendradarbiauja su klasių auklėtojomis, kai problemos sprendimui reikalinga tėvų pagalba. 50% atsakiusiųjų mokytojų mano, kad tėvai nepakankamai įsitraukia į vaiko ugdymą, ypač trūksta tėvų iniciatyvos tais atvejais, kai vaikas turi ugdymosi problemų. Apie mokinių ugdymosi pasiekimus ir problemas klasių auklėtojai tėvus dažniausiai informuoja Tamo dienyne (100%), individualių pokalbių metu (100%), telefonu (89%), el. paštu ir kt. (po 22%). Tėvai savo iniciatyva apie vaiko pasiekimus ir pažangą su klasės auklėtoja ir mokytojais dažniausiai aptaria po pusmečio (65%), kartą per mėnesį (23%) ir tik nedidelė dalis (13%) - po kiekvieno atsiskaitymo. Daugumos tėvų nuomone (94%) tėvų susirinkimai, kaip pedagoginis ir psichologinis švietimas, yra naudingi. Klasių auklėtojai teigia, kad spręsdami iškilusias bendravimo su mokiniais ir jų tėvais problemas, gauna reikiamą ir veiksmingą pagalbą iš pagalbos mokiniui specialistų ir iš administracijos. Dauguma tėvų (90%) teigia, kad yra informuojami, kokie pagalbos mokiniui specialistai gimnazijoje dirba, ir visų tėvų nuomone, šių specialistų (socialinio pedagogo, logopedo, psichologo) pagalba jiems prieinama, 17% yra kreipęsi į šiuos specialistus dėl vaiko kokių nors problemų ir visi suteikta pagalba liko patenkinti. Gaila, kad šiuo metu gimnazijoje laikinai nedirba psichologas. Daugiau kaip pusė tėvų (71%) pritaria teiginiui, kad gimnazija organizuoja tėvams šviečiamuosius užsiėmimus įvairiomis vaikų ugdymo temomis ir noriai juose dalyvauja (77%). Beveik visi tėvai (98%) mano, kad jų vaikas yra saugus gimnazijoje.

Į(si)traukimas

Visiems, į anketą atsakiusiems, klasių auklėtojams tėvai daugiau ar mažiau padeda organizuojant klasės ir mokyklos veiklas: padeda organizuoti klasės išvykas, edukacijas, šventes ir kt.. Pusė atsakiusiųjų į anketos klausimus tėvų teigia, kad dalyvauja gimnazijos veiklose, susijusiose su vaikų ugdymu(si) ir tradicijų puoselėjimu (klasės ekskursijose, klasės valandėlėse ir kt.), kita dalis tėvų šiam teiginiui nepritaria. Dauguma mokytojų (80%), teigia, kad tėvai įsitraukia į vaikų ugdymą(si) skatindami jų pažintinį aktyvumą, tačiau nepakankamai. Tik trečdalis tėvų (33%) prisideda prie gimnazijos aplinkos gražinimo, švenčių organizavimo. Nors gimnazijos tėvų komiteto veiklos plane ir įrašyta, kad inicijuos ir skatins paramą gimnazijai (1,2% pajamų mokesčio ir kt.), bet  tą paramą teikia tik 34% tėvų. Daugiau kaip pusė atsakiusiųjų į anketos klausimus mokytojų (67%) mano, kad tėvai padeda vaikams išsikelti ugdymosi tikslus ir jų siekti. Dauguma apklaustųjų tėvų (83%) dalyvauja tėvų susirinkimuose ir Tėvų dienose.  94% tėvų teigia, kad  bendradarbiavimas vyksta mokytojams ir tėvams patogiu laiku.

Į atvirus klausimus atsakė tik keletas tėvų. Tėvai norėtų gauti daugiau žinių apie vaiko pasiekimus, mokymosi motyvaciją, aktyvumą pamokose, problemas, taip pat apie vykstančius renginius ir ekskursijas informuoti plačiau. Kaip tobulinti gimnazijos ir tėvų bendradarbiavimą dėl vaikų ugdymo tėvai pateikė nedaug pasiūlymų: organizuoti tėvų susirinkimus, dažniau bendrauti (gyvai) mokyklai su tėvais, daugiau dėmesio kreipti saugumui mokykloje (nors 98%  tėvų atsakė, kad jų vaikas yra saugus gimnazijoje).

            Srities stipriosios pusės:

  1. Gimnazijos mokytojai ir klasių auklėtojai teikia informaciją tėvams apie vaikų mokymąsi, elgesį, esant reikalui, organizuoja tėvų ir mokytojų susitikimus ugdymo(si) ir drausmės klausimais.
  2. Tėvams teikiama informacija apie jų vaiko ugdymosi pasiekimus ir problemas yra savalaikė ir naudinga.
  3. Tėvų susirinkimai, kaip pedagoginis ir psichologinis švietimas, yra naudingi.
  4. Bendradarbiavimas vyksta mokytojams ir tėvams patogiu laiku.

Pateikiamos tokios rekomendacijos:

  1. Toliau skatinti tėvų įsitraukimą į gimnazijoje vykdomas veiklas, siekti, kad tėvai taptų aktyviais gimnazijos bendruomenės nariais.
  2. Naudoti gimnazijoje priimtus bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais būdus ir metodus.
  3. Skatinti tėvus daugiau domėtis vaiko mokymo(si) ir tobulėjimo rezultatais bei dažniau dalyvauti vaiko klasės gyvenime.
  4. Dažniau gimnazijoje organizuoti ir priminti, kad yra organizuojami, tėvams šviečiamieji užsiėmimai įvairiomis vaikų ugdymo temomis.
  5. Aktyviau raginti tėvus teikti paramą gimnazijai (1,2% pajamų mokesčio ir kt.).

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Mickuvienė

Partneriai

Kontaktai

Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazija

Adresas:
Dariaus ir Girėno g. 22, Veliuona, Jurbarko r.
Įstaigos kodas 190919036

Telefonas:
mokykla (8~447) 42782,
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės (8~447) 42788

Pamokų laikas

1kl 24kl
58kl 912kl

 

Susisiekite