Respublikinė konferencija „Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta...“ (J. Jablonskis)
Birželio 10 dieną Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos 8-os klasės mokinė Gabrielė Urbonavičiūtė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jovita Mišeikienė dalyvavo respublikinėje progimnazijų 5–8 ir gimnazijų 9–10 klasių mokinių konferencijoje.
„Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta...“ (J. Jablonskis). Konferenciją organizavo Klaipėdos Verdenės progimnazija. Gabrielė skaitė pranešimą tema ,,Gražiausias vardas...Veliuona”. Šioje konferencijoje ji pasidalino mintimis apie vietovardžius, kurie susiję su Veliuonos kraštu. Šiemet Veliuona paskelbta Lietuvos mažąja kultūros sostine. Mokslų daktarė Filomena Kavoliutė taip sakė apie Veliuoną: „Žemutinio miestelio namai glaudžiasi šlaito papėdėje, tarytum bijodami, kad pakilęs Nemunas nenusineštų su savimi, o aukštutinės dalies pastatai upės pusėje lyg kregždžių lizdai pakibę ant šlaito briaunos. Čia gyvenantys žmonės gulasi ir keliasi žvelgdami į Nemuną. Nuo šlaito atsiverianti erdvė daro įspūdį: ji suteikia žmogui lengvumo pojūtį, pakylėja jo sielą ir duoda jai paukščio sparnus.“
Daug versijų, ir nuo ko kilo Veliuonos vardas – velnio, vėlės, o gal Vilniaus. Autoritetingiausias vietos istorijos žinovas S.Liutvinavičius pasakojo, kad Veliuonės – mirusiųjų deivės – vardas kilęs nuo „vėlės“. Bet dabar istorikas Alfredas Bumblauskas tikina, kad Veliuonos vardas kilęs iš žodžio „vėliava“.
Kodėl mums taip svarbu išsaugoti ir atgaivinti savo krašto vietovardžius? Nes jie yra mūsų nematerialusis tautos kultūros paveldas. Vietovardžiai, arba toponimai, liudija mūsų istorinę praeitį, tapatybę, savastį, tarmę, juose slypi kalbos dėsniai. Vietovardžiai kalba apie krašto gyvenseną, papročius, geografines ypatybes. Mūsų vietovardžiai daug pasako apie vietovę, turi gilias istorines šaknis, jie rodo mūsų tautos kūrybingumą. Dauguma jų kildinami iš gamtos, iš gyvenusių žmonių vardų ar pavardžių, jų amato, būdo savybių. Kai kurie jų mitologiniai.
Savo mintis Gabrielė iliustravo 7-os klasės mokinių sukurtu filmuku. Konferencijos moderatorė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laima Tičkuvienė pasidžiaugė, kad yra apsilankiusi Veliuonoje ir kad turime būti laimingi, nes gyvename nuostabiame ir turtingame istorija bei kultūra krašte.
