Veliuonos jaunieji miško bičiuliai Europos paveldo dienų metu pažino Veliuonos dvaro paslaptis.
Rugsėjo 11d. Veliuonos Antano ir Jono Juškų jaunųjų miško bičiulių „Girinukas“ nariai dalyvavo Panemunių regioninio parko direkcijos organizuotame Europos paveldo dienoms skirtame užsiėmime „Veliuonos dvaro parko augalija“. Kiekvienais metais Lietuvoje vyksta Europos paveldo dienos, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į esančius šalia bet vis dar mažai pažįstamus paveldo objektus. Šių metų tema „Kultūros paveldas ir edukacija“.
Veliuonoje gausu unikalių kultūros vertybių, liudijančių miestelio istorijos didybę. Vienas jų Veliuonos dvaras ir jį supantis parkas. Veliuonos dvaras, neatskiriama miestelio dalis, tiesioginis gynybinio pilių komplekso paveldėtojas. Jis priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Veliuonos valdytojai dažnai keitėsi didžiojo kunigaikščio nuožiūra. Tarp valdytojų buvo ir garsioji Barbora Radvilaitė, kuriai Žygimantas Augustas tarp gausių dovanų buvo ir Veliuoną užrašęs. Šis dvaras buvo vienas didžiausių Žemaitijoje.
Rūmus supa nedidelis, bet puošnus, egzotiniais medžiais turtingas peizažinis parkas. Spėjama kad prie parko kūrimo daug prisidėko Vladislovas Mykolas Zaleskis.
Priešais rūmus – erdvus, ovalios formos parteris, aplink kurį išdėstyti retų rūšių ir formų medžiai. Didžiausia parko puošmena ir vertybė – gelsvažiedžiai tulpmedžiai (aukštis daugiau kaip 25 m, skersmuo – 76–80 cm). Šie medžiai kilę Šiaurės Amerikos. Iš kitų egzotinių augalų paminėtinas Švedlerio paprastasis klevas, juodosios ir veimutinės pušys, europiniai maumedžiai, paprastojo ąžuolo glaustašakė forma, didžioji tuja, vakarinių tujų bei jų auksaspyglės atmainos, mandžiūrinis riešutmedis, katalpa ir kt. Iš vietinių medžių rūšių vyrauja paprastieji klevai, paprastieji uosiai, paprastieji ąžuolai, paprastosios pušys, drebulės, paprastieji skirpstai . Parke rasta 21 rūšis ir forma.
Jaunieji miško bičiuliai susipažinę su Veliuonos dvaro istorija pradėjo tyrinėti aplink augantį parką. Pirmiausiai susipažino su ten augančiais svetimžemių ir vietinių rūšių medžiais, atliko įvairias užduotis, mokinosi apibūdinti augalus, ieškojo storiausio medžio. Didelių ir storų medžių šiame parke daug. Tai paprastojo ąžuolo glaustašakė forma, tulpmedžiai, liepa, Švedlerio klevas, didžioji tuja. Viena iš užduočių buvo įamžinti dvarą ir parką fotografijoje. Štai kaip Veliuonos dvarą ir parką pamatė vaikai.
