Kuo žmones keri pelkės? Kodėl švenčiama Pasaulinė pelkių diena? Popietėje jaunieji miško bičiuliai pasijuto lyg pelkėje: užuodėme, pačiupinėjome ir pamatėme iš arčiau svarbiausius aukštapelkių augalus – kiminus, sužinojome, kodėl pelkėje kartais suskausta galvą ir ar dėl to kaltos girtuoklėmis vadinamos uogos.

Taip pat sužinojome, kodėl pelkės vadinamos Žemės inkstais. Apie tai mums, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos, jaunųjų miško bičiulių būrelio nariams papasakojo Panemunių regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Vaida Mozūraitienė. Sužinojome, jog  Lietuvoje pelkės užima tik 6 proc. šalies ploto. Buvo sunaikinta daugybė šlapžemių, o pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos medžiams augti, todėl pelkių plynių plotai kasmet mažėja. Siekiant išsaugoti išlikusias pelkes, nemažai jų įtraukta į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos penkios mūsų šalies vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės bei Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Jos užima 51 tūkst. hektarų. Visa tai sužinojome trumpo pristatymo metu. Taipogi atlikome ir praktines užduotis. Saulašarės lapo plotą ištepėme  pieštukiniais klijais. Mokiniai bėrė ant lapo įvairaus stambumo  sėklas ir išsiaiškino, kokio dydžio ir kokio stambumo sėklos prilimpa. Bandymu nustatėme, kad geriausiai limpa mažos ir lengvos.  Žaidėme  žaidimą „Kupstai pelkėje“.Vaikai šokinėjo nuo kupsto ant kupsto. Kupstus klasėje atstojo ant grindų padėtos pagalvėlės. Reikėjo įveikti  pelkę nesušlapus kojų  - tai yra nenukritus nuo pagalvėlių. Pagalvėlės,  kaip tikri žolių kupstai vandenyje judėjo į visus šonus. Ne visiems  pavyko jais pereiti. Naudingas užsiėmimas.